Perbraižomas žiniasklaidos žemėlapis gali turėti įtakos ir katalikiškai medijai

Neseniai paskelbtame tyrime „Media Dimensions 2018“[1] atskleidžiama, kad keičiasi žiniasklaidos ir medijų vartotojų įpročiai. Dėl technologinių pokyčių, žiniasklaidos kanalų turinys jungiasi ir persidengia, vartotojai „kraustosi“ į internetą, todėl jau seniai sklando kalbos apie kai kurių tradicinių žiniasklaidos kanalų „naturalią mirtį“. „Kantar TNS” tyrimo agentūros atstovai, komentuodami šio tyrimo rezultatus teigia, kad vartotojai tradicinių kanalų „nenurašo“ ir sako, kad  nė viena medija nemirs, bet ras savo nišą. Pasak tyrimo agentūros specialistų, vartotojai yra linkę gręžtis į „lėtą“ žiniasklaidą, nes su naujausiomis informacinėmis technologijomis užaugusi karta jau pradeda jausti nuovargį nuo greitos medijos ir tai juos vers ieškoti informacijos, kuri apima mažiau, bet kokybiško, patikimo bei asmeniškai pritaikyto turinio, rašoma portale 15min.lt.

Kame slypi katalikiškos žiniasklaidos aktualumas

Tai gera žinia katalikiškai žiniasklaidai, kurios pagrindinis tikslas yra teikti kokybišką, patikimą bei kitokį požiūrio kampą atskleidžiančią žinią. Ir nors, Kaune susitikę katalikiškų medijų atstovai svarstė, kaip formuoti žinią ir kuo greičiau ją pateikti savo skaitytojams, naujienų agentūros ELTA žurnalistė Ieva Urbonaitė-Vainienė sakė, kad katalikiškos žiniasklaidos stiprioji pusė yra analitiniai tekstai bei įsimąstymas į visuomenėje vykstančius procesus. „Būtent šiuo aspektu katalikiška žiniasklaida tampa aktualia ir reikalinga šiuolaikiniam pasauliui, ypač, komentuojant rezonansinius įvykius,“ – pabrėžė susitikime dalyvavusi žurnalistė, kurį organizavo labdaros ir paramos fondas „Bažnyčios kronika“. Vilties žinią nešančiai žiniasklaidai, tai pagrindinis metų įvykis, kurio metu kolegos dalinasi ne tik džiaugsmais bei rūpesčiais, bet ir galvoja kaip kokybiškai perteikti savo žinią.

I. Urbonaitė-Vainienė supažindinusi kolegas su naujienų agentūros ELTA vystymosi istorija, vėliau dalinosi savo įžvalgomis kaip suformuoti aktualią ir skaitytojui patrauklią žinią bei kaip konkuruoti su kitomis žiniasklaidos priemonėmis, kai konkuruoti nėra jokios galimybės.  „Dabartinė tendencija šiuolaikinėje žiniasklaidoje yra ne konkuruoti, bet bendradarbiauti. Norint, kad jūsų skelbiama žinia pasiektų kuo platesnę auditoriją, taip pat reikia galvoti ir apie įvairias jos pateikimo formas,“ – savo įžvalgomis dalinosi I. Urbonaitė-Vainienė.

       

Fotografijos Vaidos Spangelevičiūtės-Kneižienės

Svarstymus apie informacinių technologijų įtaką šiuolaikinei žiniasklaidai pratęsė skaitmeninių projektų valdymo specialistas Giedrius Skara, kuris susirinkusius supažindino su skaitmeninio įrankio „Google Analytics“ galimybėmis, paaiškindamas, kaip šis įrankis leidžia atpažinti lankytoją, atveria galimybę analizuoti, interpretuoti duomenis bei paversti juos reikšmingomis įžvalgomis. G. Skara papasakojo apie popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje komunikacijos komandos darbo užkulisius, kitus vykdytus projektus, jų sėkmės veiksnius bei kaip „maitinti“ internetines svetaines, kad jos būtų „gyvos“.

„Linksmas žvilgsnis pradžiugina širdį, o gera žinia duoda stiprumo kaulams“ (Pat 15, 30)  

„Liudykite pasauliui viltį – gyvąjį Jėzų. Būkite populiarūs, bet ne turinio, o stiliaus prasme. Tegul jūsų žinia būna suprantama ir lengvai skaitoma,“ – kolegas motyvavo svečias iš Slovakijos, humanitarinių mokslų daktaras, tėvas redemptoristas Ratsislav Dluhy CSsR. Kunigas dalinosi savo įžvalgomis apie Bažnyčios vietą šiuolaikiniame pasaulyje, katalikiškų medijų vystymosi tendencijas ir perspektyvas. „Šaukitės Šventosios Dvasios ir atidžiai stebėkite kada Dievas pakels bangą, „užšokę“ ant jos, įveiksite visas užkardas, o skriejimas ant Dievo bangos nušluos jūsų abejones. Jūs esate bendradarbiai, kuriuos vienija ta pati misija – nešti Gerąją Naujieną, o žmonės alksta gerų žinių,“ – sakė ilgą laiką leidyboje dirbęs kunigas Ratsislav Dluhy CSsR.

Fotografija Vyganto Malinausko

Dvi  dienas trukusį katalikiškos žiniasklaidos atstovų susitikimą užbaigė diskusija su Ganytojais. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas ir Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas išklausė žiniasklaidininkus ir aptarė su jais kaip ir kokiose srityse Bažnyčiai reikėtų didesnio jų palaikymo, kokiomis gyvenimo aktualijomis katalikiška žiniasklaida turėtų daugiau domėtis. Ganytojai tikisi, kad katalikiška žiniasklaida bus reikšmingas informacijos kanalas Bažnyčios misijoje. Jie pabrėžė turinio svarbą, atkreipė dalyvavusių dėmesį į žinios formavimą. Vyskupų nuomone, tekstus reikėtų formuoti taip, kad jie būtų suprantami plačiai auditorijai ir vengti tik tikinčiam žmogui suprantamų kalbos „kodų“.

Fotografija Vyganto Malinausko

Paklaustas, ką norėtų palinkėti katalikiškos žiniasklaidos atstovams, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius prisiminė popiežiaus Pranciškaus  vizitą Lietuvoje ir jo pasakytus žodžius, kad atmintume savo tautos šaknis. „Ką aš noriu tuo pasakyti? Savo laiku, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika neturėjo nė vieno etatinio darbuotojo, nė vienam nemokėjom atlyginimo, bet Kronika pataikė tiesiai į taikinį. Tuo metu svarbiausia žinia buvo Lietuvoje persekiojami ir kankinami tikintys žmonės. Apie tai niekas nežinojo, nes to laikmečio spauda tylėjo. Kronika informavo pasaulio visuomenę apie tikrąją Bažnyčios ir tikinčiųjų padėtį Lietuvoje. Šių dienų aktualija – tai liūdna, išsivažinėjanti ir viltį beprarandanti Lietuva. Ką noriu palinkėti katalikiškai žiniasklaidai? Neškite viltį! Patys būkite vilties žmonėmis ir dosniai ja dalinkitės,“ – katalikiškos žiniasklaidos atstovų susitikimą baigė fondo „Bažnyčios kronika“ įkūrėjas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

Fotografija Vyganto Malinausko

Labdaros ir paramos fondas „Bažnyčios kronika“ buvo įsteigtas 1998 metais. Pagrindinis fondo tikslas krikščioniškų vertybių bei kultūros ugdymas, taip pat, rūpestis katalikiška žiniasklaida, kad ji užimtų deramą vietą bendroje viešojo komunikavimo erdvėje ir skelbtų Evangeliją. Nuo 1999 metų fondas teikia apdovanojimus žiniasklaidos atstovams už sąžiningą, objektyvią ir principingą žurnalistiką bei krikščioniškųjų vertybių puoselėjimą. 2015 metais fondas „Bažnyčios kronika“ atsinaujino ir išplėtė savo veiklą.

Katalikiškai žiniasklaidai priklauso žurnalai Artuma, Ateitis, Bažnyčios žinios, Bitutė, Tėvo Pijaus balsas, Mylėkite viens kitą, Laiškai bičiuliams, Magnificat, Magnificat vaikams, Naujasis židinys, Saleziečių žinios, XXI amžius, Žodis tarp mūsų, „Katalikų pasaulio leidiniai“, Katalikų interneto tarnyba, Kataliko balsas, internetinis portalas Bernardinai.lt, Marijos radijas, Katalikų radijo „Mažoji studija“. 

Fondo “Bažnyčios kronika” informacija, 2018-11-19

[1] https://www.kantarmedia.com/dimension/en